Senovėje Agadiras buvo tylus prekybos uostas, iš kurio eksportavo cukranendrių cukrų ir medvilnę, o dabar tapo didžiausiu Vakarų Sacharos, bei Maroko pietų pakrantės pajūrio kurortu, su akinančiai baltais namai bei erdviais bulvarais ir alėjomis.

Miesto istorija susijusi su pirmaisiais gyventojai – finikiečiais, kurie atvyko į pietinėje pakrantėje septintajame amžiuje prieš Kristų, o dabartinis miesto pavadinimas kilęs iš berberų kalbos. Berberų kaimuose „agadir‘u“ vadinami grūdų sandėliai, dar verčiamas kaip „įtvirtinta vieta maisto atsargoms laikyti“.

1505 m. mažame žvejų kaimelyje įsikuria portugalų jūreiviai. Vėliau pastatomas uostas, ant kalvos iškyla Santa-Kruš-Kap-Guer tvirtovė. Miestas tampa prekybiniu centru, prekės kupranugarių karavanais gabenamos  iš visos Vakarų Sacharos. 1960 m. miestas visiškai sugriaunamas  galingo žemės drebėjimo, žuvo apie 16000 gyventojų ir visi senoviniai paminklai. Vietą naujajam miestui išrenka pats karalius. tačiau vietoj to dabar pagal šiuolaikinę architektūrą suprojektuotas ir pastatytas kaip didžiulis turizmo centras  tenkina pačių išrankiausių turistų skonius. Dabartinis Agadyras puikiai tinka turizmui, nes suprojektuotas ir pastatytas pagal šiuolaikinę architektūrą, su nauja infrastruktūra, tenkinančia pačių išrankiausių turistų skonius.

Agadiro paplūdimys tęsiasi apie 10 kilometrų, saulėtų dienų skaičius čia viršija 300 dienų, o temperatūra net sausio mėnesį šia siekia  20ºC, todėl atostogauti čia galima ištisus metus. Netoliese pliažo daugybė kavinių, barų ir restoranų, o įrangos nuomos įvairovė suteiks priėjimą prie visų sporto šakų, susijusių su vandeniu, nors burlenčių sportui vietos čia, vienos iš geriausių pasaulyje.

Netoliese  dunksančiose snieguotose Atlaso kalnų viršūnėse įsikūrę slidinėjimo kurortai.

Agadire gausu įvairių pramogų ir linksmybių, todėl miesto centro esančiuose naktiniuose klubuose  ir  diskotekose  galima pramogauti  visą naktį.

Mieste galima apsilankyti  Musée du Patrimoine amazigh, kuriame  galima pamatyti kaip atrodė senovės paminklai prieš žemės drebėjimą ir susipažinti su berberų genčių istorija.  Turistai su vaikais gali maloniai praleisti laiką Vallee des Oiseaux(paukščių slėnis)  - išdžiuvusios upės dugne įrengtame nuostabiame zoologijos parke, su nuostabiais paukščiais flamingais priešakyje, įvairių gyvūnų aptvarais bei vaikų žaidimo aikštelėmis.

Jardin de Olhao parke galima pamatyti tradiciniu Maroko stiliumi pastatytus namus ir sienas, vaikai gali pažaisti žaidimų aikštelėje, o suaugusieji,  sėdėdami jaukiame restorane,  turi galimybę susipažinti su mažoji galerijoje eksponuojama šiuolaikinio meno paroda. Einant į  Suk Al-Ahad turgų šviežių vaisių, būtina  atkreipti dėmesį į Mohammedo V mečetę. Specialiai turistams įkurta puikus rajonas La Medina d'Agadir su daug stilizuotų namų ir amatų dirbtuvės, kuriose  siūlomi įvairūs suvenyrai. Turistai besidomintys  istorija turėtų apsilankyti Kazabę -  didingą arkos formos įėjimą ir sienų griuvėsius, primenančius buvusio miesto šlovę.

Maroko virtuvė kildinama iš vietinės barberų virtuvės, tačiau turi ir  prancūziškų bei ispaniškų atmainų, todėl yra labai savita. Maroko virtuvei būdingas argano aliejus, kuris, nors brangus, kartais pakeičia alyvų aliejų. Iš mažųjų citrinų gaminama Maroko įžymybė - fermentuotos druskoje citrinos, kurios naudojamos kaip svarbus pagardas įvairiuose patiekaluose.

Vietos virėjai specializuojasi į valgį pridėdami aštrių pipirų, kalendrų, cinamono ir ciberžolės, iš prieskoninių augalų dažnai naudojami aromatiniai šafranas ir šviežiai skrudinti kmynai.

Vienas iš garsiausių patiekalų yra kuskusas - stambios biriai virtos kvietinės kruopos paprastai patiekiama su daržovėmis ir mėsa, tačiau neretai pateikiama su vaisių padažu, arba gaminama saldžiai  su razinomis, cukrumi, cinamonu.

Prie kuskuso ir duonos patiekiami pagrindiniai patiekalai. Tai dažniausiai būna mėsa (paukštiena, aviena) su daržovėmis, kepta ant iešmo (mashwi, kwah), ar troškinta stipriai prieskoniuose gardintuose padažuose.

Maroko įžymybė yra troškiniai tadžinai, gaminami to paties pavadinimo moliniame troškintuve, kuris pasižymi piltuvo formos dangčiu. Gaminant tadžinus, daržovės ir mėsa sudedami sluoksniais, įpilama labai nedaug vandens ir troškinama keletą valandų, kol vanduo visiškai absorbuojamas, o produktai tampa minkšti.

Pastilia – tradicinis šventinis patiekalas, gaminamas vestuvėms ar svarbių svečių sutikimui. Tai baltame apvalios formos duonos kepale įdaryta karvelio mėsa arba vištiena su mėtų lapais, smulkintais migdolais ir šiek tiek medaus, o pats patiekalas dar gali būti apibarstomas cinamonu.
Ramadano metu dažniausiai valgoma ankštinių sriuba harira, turinti daugybę receptų.

Šviežių daržovių salotos dažnai pagardinamos šermula- aštri pasta iš imbiero, paprikos, česnako, svogūno, porų, kalendrų, kmynų ir baltųjų pipirų.
Restoranuose esančiuose prie vandenyno, daugiausia vyrauja jūros gėrybės: įdarytos midijos, kalmarai, krevetės, austrės bei sardinės, kurių Maroke sugaunama daugiausiai.

Maroko virtuvė, kaip ir visos islamo virtuvės, pasižymi ypač gausiais saldžiaisiais patiekalais. Dažniausiai vietos saldumynai gaminami iš kvietinės tešlos, kuri verdama riebaluose, o vėliau mirkoma meduje ar cukraus sirupe, neretai pridedant riešutų ir migdolų. Maroke daug naudojama datulių, kurios neretai pakeičia cukrų.  Kiekviena šeimininkė svečią būtinai pavaišins saldžia arbata, pagaminta iš žalios arbatos su mėtomis. Arbata verdama specialiame arbatinuke ir į puodelius pilama iš pusės metro aukščio, kad susidarytų putos.

Maroke galima paragauti mahia – figų degtinės, vietinio alaus  Casablanca Beer, Flag Speciale, Stork, arba vyno Red Guerrouane, Rose Guerrouane, Gris de Boulaouane, Cuvee de President czy Toulal.

Islamas draudžia alkoholį, todėl Maroke jis nėra plačiai pardavinėjamas. Alkoholio galima įsigyti tik prekybos centruose, specializuotose didelių miestų parduotuvėse arba geresnių viešbučių restoranuose.

Maroke griežtai draudžiama fotografuoti valstybines įstaigas (prie pastatų iškelta valstybinė vėliava), karinius objektus, policininkus, kareivius. Vietiniai gyventojai mėgsta fotografuotis už atlygį.

Marokas – musulmoniškas kraštas, todėl būtina gerbti islamo papročių tradicijas. Ramadano metu  turistai neturėtų viešai gerti ar valgyti gatvėse, bei  rūkyti. Pokalbio su vietiniais metu, geriausia neliesti politikos ir religijos temų, draudžiama kritiškai kalbėti apie karalių, karaliaus šeimą.
Derybos turguje yra Maroko tradicija, o pradinė kaina dažniausiai būna kelis ar net keliasdešimt kartų  didesnės už realią kainą.

Norint įeiti į mečetę, reikia pridengti kojas ir nusimauti batus. Moterys privalo turėti galvos apdangalą. Nerekomenduojama lankytis mečetėje per pamaldas. Maroke paplitę piešiniai chna ant rankų ir pėdų – tai savotiški meno šedevrai. Manoma, kad šiai tradicijai daugiau nei penki tūkstančiai metų. Chna raudonai rudi dažai gaminami iš džiovintų ir sutrintų kvepiančių baltų ir rausvų gėlių. Čia kai ir kitose arabų šalyse, turguje perkant  daiktą yra tradicija ilgai derėtis, kadangi tos pačios prekės kaina skirtingose vietose gali skirtis kelis ar net keliasdešimt kartų, tačiau berberai santūresni nei arabai, ne tokie atlapaširdžiai, jie taip įkyriai neperša savo prekių kaip arabai, tiesiog leidžia rinktis: patinka – pirk, nepatinka – nereikia.

Miesto gatvėse, siūlydami savo paslaugas, jus gali apspisti apsišaukėliai gidai ir vertėjai. Jeigu nepavyks jų atsikratyti draugiškai, parodykite, kad ieškote policininko, ir persekiotojai paliks jus ramybėje.

Hamamas – senas tradicijas turinti arabiška pirtis. Jos malonumus gali išbandyti kiekvienas turistas. Pirtyse vienu metu lankosi  vyrai, arba moterys. Bendrų pirčių nėra. Iš pradžių kūną masažuotoja ištrina muilu su eteriniu aliejumi. Gulint garų pritvinkusioje patalpoje ant pašildytų marmuro plytų laukiama, kol muilas įsigers. Tuomet ateina šveitėja ir šiurkščia kempine trina visą kūną.

Marokas yra saugi šalis, tačiau, kaip ir visur kurortuose, kur yra žmonių spūstys, pasitaiko smulkių vagysčių, todėl reikėtų neprarasti budrumo ir saugoti savo pinigus ir pasą, nenešiokite jų vienoje rankinėje ar kišenėje. Pinigus, brangenybes ir dokumentus rekomenduojame saugoti viešbučio seife (už papildomą mokestį).

Nerekomenduojama gerti vandentiekio vandenį, kadangi jis labai chloruotas. Patariama pirkti geriamąjį vandenį, išpilstytą į butelius.

Marokas yra padidėjusio geologinio aktyvumo zonoje, todėl beveik kasmet čia įvyksta silpnesni ir stipresni žemės drebėjimai.

Maroke pagal tradiciją arbatpinigiai restoranuose sudaro 5-10%, nuo sąskaitos sumos. Ekskursijų metu nereikėtų pamiršti arbatpinigių ir vairuotojui.

Maroke įprasta net ir visai nepažįstamus žmones kviestis pasisvečiuoti. Einant į svečius būtina nunešti nedidelę dovanėlę: saldumynų ar vaisių, o  valgyti reikia dešinės rankos rodomuoju ir viduriniuoju pirštais.

Maroko viešbučiai(ypač 2–3 žvaigždučių viešbučiai) lyginant su Europos viešbučiais, yra žymiai prastesnio lygio, senesnės statybos, bei interjero.
Maroke visi pakvaišę dėl futbolo.

Maroke jūs galite mėgautis įvairiomis pramogomis, ne tik gulėti  paplūdimyje. Žygio mylėtojai gali pasivaikščioti Atlaso kalnų šlaitais,  vandens sporto gerbėjai išbandyti vandens slides, arba panardyti, kiti paskraidyti parasparniais, tačiau dėl stiprių vėjų ir aukštų bangų, didžiausio populiarumo sulaukia  banglenčių ir burlenčių sportas. Burlenčių centru laikomas As-Sawira miestas, dar vadinamas vėjų miestu, o rami  Agadiro įlanka leis žengti šiame sporte pirmuosius žingsnius. Bekelės sporto entuziastai Maroke tikrai ras vietos pasivažinėti visureigiais ar keturračiais,  jodinėjimo mėgėjai, pajodinėti arkliais, egzotikos mėgėjai, pakeliauti po smėlio kopos ant kupranugarių nugarų. Rafinuoti poilsiautojai gali pažaisti golfą puikiuose golfo aikštynuose, ar lauko tenisą, teniso kortuose. Puiki priemonė keliaujant kalnuose yra dviratis, ir šios transporto priemonės nuomos punktų yra gana daug.

Daug atrakcijų yra ir vaikams, viena iš jų išvyka į Vidurio Atlasų kalnus kur galima pamatyti laukinių beždžionių. Šalies gilumoje Atlaso kalnų upėmis organizuojami žygiai baidarėmis, o ekstremalai norintys gauti didelę adrenalino dozę gali išbandyti raftingą - leisitės į kelionę kalnų upe žemyn plaustais.

As Savira( Essaouira)miestas įsikūręs 170 km. į šiaurę nuo Agadiro. Mieste yra trys kvartalai: europiečių, arabų ir žydų. VIII-VII a. pr. m. e. pirmieji čia įsikūrė finikiečiai. Vieta pasirinkta dėl patogios padėties ir tuo metu vadinosi Tamusida. Iš čia plaukdavo laivai link tropinės Afrikos palei Atlanto pakrantę. 650 m. pr. m. e. kartageniečiai čia įkūrė gyvenvietę ir uostą. Romos Imperijos laikais Essoueira tapo pagrindiniu purpurinių dažų tiekėju. Aplinkinėse salose purpurinius dažus gaudavo iš ryškiai raudonų adatinių moliuskų.  Dabartinėje arabų kalboje  Es-sueira reiškia „graži nuotrauka“. 1960-70 metais miestą pamėgo hipiai, organizavę čia komunas (skvotus). Žymaus roko muzikanto Džimio Henriksono  namą ligi šiol lanko hipiai. Miesto medina yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Čia galite matyti gatvių ir namų pastatyta maurų stiliaus, su daugybe  arkų ir kupolų, su drožinėtais karnizai, daugybė kolonų padengta keraminės plytelėmis. Viena iš vietinių įžymybių - beveik nepaliestas laiko, vergų turgus. Būtent čia buvo viena iš nedaugelio vietų, kur kalinių afrikiečiai būdavo surenkami siųsti į kitą pusę Atlanto. Tarp vertų aplankyti istorinių paminklų – buvusi pašos rezidencija, dabar Sidi Muhamedo Ben  Abdallaho muziejus, pilnas vietinio meno šedevrų. Šiandien miestas pripažįstamas banglentininkų bei burlentininkų rojumi, kuriam prigijęs „Afrikos Vėjų“ miesto vardas, nes yra labai vėjuota ir bangos yra aukščiausios  visoje pakrantėje. Nuo 1998 m. šiame mieste  kasmet trečią birželio savaitgalį  rengiamas gnaoua(gnawa) muzikos festivalis. Tai transinė afrikietiška muzika, kilusi iš Sudano ir Malio, joje daug galvos sukimo, šokio, niūniavimo, o pagrindinio instrumento garsas primena grandinių skambesį.

Tarudantas(Taroudant) yra labai panašus į Marakešą, dar vadinamas "mažuoju Marakešu", tik daug mažesnis ir tylesnis. Tai – XI a. senovės miestas,  Saditų dinastijos karalystės sostinė, apsupta septynių metrų aukščio sienomis, kurios tęsiasi penkias mylias ir supa visą miestą.  Saulėlydžio metu šių sienų spalvos mirguliuoja ir keičiasi nuo šviesiai rudos spalvos su aukso, rožiniu ir oranžiniu atspalviu, iki tamsiai rudos. Iškart už sienos pradeda palmių giraitė, tarp kurių įsimaišo apelsinų  ir alyvuogių medžiai. Rytinėje miesto pusėje atsiveria Atlaso kalnai,  kurio viršūnėmis galima grožėtis  viduramžių sienos fone. Mieste verta aplankyti didingus Bahia rūmus. Šis  pastatas buvo pastatytas 1880 metais vizirio Ba Ahmed įsakymu, o statyba truko septynerius metus.  Rūmus supa aštuonių hektarų pločio sodas, pačiuose rūmuose yra 160 kambarių, kuriuose didysis viziris gyveno su keturiomis žmonomis ir 24 sugulovėmis.

Tiznitas (Tiznit) –  įkurtas 1881 metais sultono Hassan I-ojo, kuomet šis norėjo įtvirtinti savo kontrolę regione. Miestas nusipelno lankytojų dėmesio, dėl unikalios vienalytės statybos, XIX a. vaizdingų miesto gynybinių sienų su dešimtimis bokštų ir keliais vartais. Su savo gana jauni istorija, miestas tapo žinomas kaip pasipriešinimo Prancūzijos okupacijai centras. Meszwar - svarbiausia miesto aikštė, išsiskirianti kompaktiškomis arkų eilėmis. Vakarais čia galima pamatyti gyvačių kerėtojus su savo augintinėmis. Einant Didžiosios Mečetės Al-Masjid al-Kabir kryptimi, susidursite su  siauromis klaidžiomis senovę primenančiomis gatvelėmis, o šalia mečetės pamatysite senąją miesto vandens išgavimo vietą. Miesto vizitinė kortelė –  sidabro gaminiai, durklai ir kardai.

Uarzazatas(Ouarzazate) – miestas pastatytas 1928 m. kaip pietinė prancūzų legiono karinė bazė, ir yra 1000 m virš jūros lygio. XI amžiuje čia pastatyta berberų tvirtovė – kasba Tifultu. Kasba, tai įtvirtintas berberų miestas iš molio. Ji nuolat augo ir XVII a. čia atsikėlė nedidelė žydų bendruomenė. 1990 m. Tifultu (8 km nuo miesto) ir Tourirt (pačiame mieste) kasbos įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą. Dabar Uarzazatas Maroko kino industrijos centras, čia įsikūrusi viena stambiausių pasaulyje ATLAS kino studija. Vietiniai landšaftai žinomi visame pasaulyje – čia nufilmuota daugybė žinomų filmų: „Nilo perlas“, „Gladiatorius“, „Dangaus karalystė“.

Zagora(Zagora) – nedidelis miestukas Dra slėnio pakraštyje, minimas nuo XI a. 1997 m. Zagora tapa Zagoros provincijos sostinė. Tai paskutinis didesnis miestelis prieš Sacharos dykumą, kuri prasideda už 100 km.  Anksčiau nuo čia prasidėdavo karavanų kelias į Timbuktu(Malis), o kelionė trukdavo 52 dienas. Karavanų kelius kontroliuodavo tuaregai, žinomi dar nuo antikinių laikų. Skirtingai nuo arabų veidus slepia ne tik moterys, bet ir vyrai, nes nuo vėjo nešamas itin smulkus dykumos smėlis trukdo kvėpuoti. Tuareg‘as išvertus reiškia „mėlynas žmogus“, nes jie dėvėdavo žydrus apsiaustus. Iki 1960 m. tuaregai kontroliavo visą dykumą nuo Maroko iki Nigerio – lydėdavo karavanus ir tuo pačiu juos plėšdavo, skatino prekybą vergais. 

Visai netoli Mulaj Idriso(Moulay Idriss) galima aplankyti istorinį Volubilio(Volibulis) miestą, vieną geriausiai išsilaikiusių Romos imperijos miestų Afrikos šiaurėje 1997 m. įtrauktas į  UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Miestas pastatytas pagal tipišką romėniškos architektūros pavyzdį: bazilika, kuri tarnavo kaip tribūna garbingų svečių sutikimui, taip pat romėniškos vilos su grindų mozaikomis, forumo aikštė, Kapitolijus, baseinai ir termos (romėniškos pirtys). 217 m. Romos imperatoriaus Karakalos ir jo motinos Julijos Domnos garbei pastatyta triumfo arka.  Romėnų miestas buvo apleistas III amžiuje, o kiek vėliau jį galutinai sugriovė žemės drebėjimas. Šiandien čia galima išvysti išlikusias kadaise didingų šventovių liekanas.

Gelmimas(Guelmim)miestas pietų Maroke, Gelmimo-Es-Semaros regiono administracinis centras. Čia įsikūręs didžiausias šalyje kupranugarių turgus.
Senovėje per Gelmimą ėjo prekybinis kelias, tačiau ir dabar miestas tebėra svarbus prekybinis centras tarp marokiečių ir dykumos klajoklių, todėl šiame mieste galima išvysti tuaregus, dykumų gyventojus, kurie dėvi žydrus apsiaustus, dar vadinami „žydraisiais žmonėmis“. Gelmime kalbama Mauritanijoje paplitusiu chasanų dialektu.

Šefšavenas (Chefchaouen) 600 m aukštyje virš jūros lygio iškilęs  miestas, buvo įkurtas 1471 m. Virš miesto iškilę dviejų kalnų - Kelaa ir Meggu viršūnės primena du ožio ragus: „chef chaouen" pažodžiui - „pažvelk į ragus". Šefšavenas garsėja kaip vienas vaizdingiausių Maroko miestų ir tikrai yra pats gražiausias Rifo regione. Dauguma medinos namų vienaaukščiai, dengti apskritomis čerpėmis, su vidiniu kiemu, kuriame auga pavėsį teikiantis vaismedis. Namai nubaltinti kalkėmis, o jų durų staktos nudažytos žydra spalva. Dėl būdingų žydros spalvos akcentų Šefšavenas dažnai vadinamas „žydruoju miestu". Nuo pat įkūrimo miestas buvo svarbus religijos centras ir dar vadinamas šventuoju, nes čia yra apie dvidešimt mečečių, maldos namų ir šventyklų (didžiausią mečetę pastatė mula Ali ibn Rašidas). Kiekvienas miesto kvartalas turi po keturias mečetes, keturias viešąsias pirtis  ir keturias Korano mokyklas.
Uta el-Hamman aikštė yra judriausia Šefšaveno dalis. Ją ženklina aukštas bokštas, apie kurį sukurta daugybė pasakojimų ir legendų. Senais laikais čia būrėsi miltų pardavėjai ir berberų valstiečiai. Dabar aikštė garsėja restoranais ir terasomis, kur patogiai įsitaisius malonu gurkšnoti kavą ar žaliąją arbatą (nacionalinį marokiečių gėrimą).
Dešinėje aikštės pusėje verta apžiūrėti XV a. pastatytą Didžiąją mečetę (Djemaa el-Kebir), kuri išsiskiria Andalūzijos stiliaus aštuoniakampiu minaretu. Priešais mečetę dėmesį atkreipia raudoni bokštai ir aplinkui juos kylanti pavėsinga augmenijos oazė. Tai išlikusi tvirtovės (Kasbah) dalis - šioje vietoje kadaise gimė miestas. Tvirtovės teritorijoje yra žavūs Andalūzijos stiliaus sodai ir įdomus muziejus, kuriame išsiskiria nacionalinių muzikos instrumentų kolekcija ir nuostabūs palankinai iš dažytos medienos. Mieste yra  viena įdomi aikštė, pavadinta Muhamedo V vardu. Tai nedidelė apskrito plano aikštė, kurią puošia elegantiškas sodas apsodintas datuliniais finikais, rožių krūmais, apelsinmedžiais ir oleandrais, su suolais iš keramikos ir dekoratyviniais kaltos geležies elementais.

Apie  20km į šiaurę nuo Agadiro, prie miestelio Imouzzer  Ida Ou Tanane  yra pasakiško grožio slėnis. Šiame unikaliame, pilname uolėtų tarpeklių, slėnių ir palmių giraičių regione, beveik nėra turistų, todėl galima mėgautis pasakiškais vaizdais ir visiška ramybe.   Netoliese yra kelių dešimčių metrų aukščio krioklys, kuris ypač įspūdingai atrodo pavasarį, kai aplinkinėse kalvose tirpsta sniegas.
Įdomu tai kad šiame slėnyje auga Argano medžiai (lot. Argania spinosa) - vieni seniausių pasaulio medžių, kuriuos galima aptikti tik vienintelėje planetos vietoje - Maroko pietvakariuose. Iš jo oranžinės spalvos vaisių sėklų, gaminamas „skystasis Maroko auksas” aliejus, kuriame yra išskirtinai daug nesočiųjų riebalų rūgščių (80% ir daugiau) ir vitamino E. Nykstantys Maroko Argano medžių miškai yra įrašyti į UNESCO pasaulinių biosferos rezervatų sąrašą.

Nacionalinis parkas Sous Massa (Sous Massa) yra išsidėstęs tarp upių Massa ir Sous, į pietus nuo Agadiro. Parkas yra  65 km ilgio ir 5 km pločio. Tai paukščių šventovė. Šiame parke namus surado paskutinė miškinių ibisų (Geronticus eremita) (arabų kalba – Abou Manjal Al Aslaa) kolonija. Parkas taip pat garsėja migruojančių paukščių ornitologiniais tyrimais. Čia paukščių mylėtojai turi galimybę stebėti rožinius flamingus, antis, kranklius, sakalus, kregždes, erelius ir kormoranus.

Toubkalo(Toubkal)- tai pirmas Maroko nacionalinis parkas, įkurtas 1942 metais. Saugoma teritorija užima  380 km2 Aukštųjų Atlaso kalnų juostos, kurioje yra ir pati aukščiausia vieta Maroke, bei  visoje Šiaurės Afrikoje - Toubkal (4167 m). Parko teritorijoje yra apsigyvenę barberai, kurie čia gano savo gyvulius. Nacionalinis parkas buvo įkurtas siekiant apsaugoti aukštukalnės regionuose, esančią didelę augalijos ir gyvūnijos įvairovę. Parke yra apie 16 rūšių žinduolių.
Tai pagrindinė išvykų į Aukštuosius Atlasų kalnus pėsčiomis bazė. Nuo kalnų atsiveria pasakiški vaizdai į nuostabias apylinkes, todėl pasiilgusiems vaizdingo kraštovaizdžio čia tinkamiausia vieta.

Dadeso(Gorges du Dades) tarpeklis yra maždaug 24 km nuo prekybinio miesto Bumalnės(Boumalne Dades). Tarp miesto ir tarpeklio ant upės krantų rikiuojasi senovinės tvirtovės (kasbahs) ir įtvirtinti kaimai (ksour), be to, čia graikinių riešutų ir migdolų medžių pavėsyje plyti derlingos rausvos žemės laukai.Vienoje slėnio dalyje erozija nugludino uolas lyg stalviršį, kitur išgraužė piramides ir rantytas keteras, taip pat keistus, į žmogų panašius siluetus, vietinių gyventojų vadinamus „Žmonių kūnų kalvomis“, kurios stūkso už 15 km nuo Bumalnės. Tarpekliui siaurėjant, kelias driekiasi vandens lygyje, o skardžiai abipus teikia malonią paūksmę nuo svilinančios saulės kaitros.

Į šiaurę nuo Dadeso tarpeklio yra impozantiškas siauras Todros(Todra Gorge) tarpeklis. Į jį nuo Tinerhirio(Tinghir) vedantis kelias vingiuoja šalia skaidrių kaip krikštolas Todros upės vandenų. Pakeliui aukštos datulių palmės meta apsauginį šešėlį ant vynmedžių, alyvų, riešutų ir granatų medžių. Slėnis susiaurėja iki tarpeklio, čia uolos stačiai kyla iki 300 m aukščio, siauriausioje vietoje tarpeklis yra vos 9 m pločio. Krykštaujančios afrikietiškos stačių uolų kregždės suka ratus aplink savo būstus urveliuose, o aukštai danguje sklando Bonelio ereliai.

Marakešas(Marrakech) Marakešą 1062 m. įkūrė Almoravifų dinastijos pirmasis valdovas Jusufas Ibn Tašminas(Youssef Ibn Tachfin). Greitai jis tapo religiniu, kultūriniu, komerciniu Šiaurės Afrikos centru. Šį miestą mėgsta ne tik turistai, bet dievina ir patys marokiečiai. Džema al-Finos (Djemaa-el-Fna) aikštė miesto centre 2001 m. buvo įrašyta į UNESCO žmonijos nematerialaus paveldo sąrašą. Jos pavadinimas („mirusiųjų sambūris") primena laikus, kai šioje aikštėje vykdavo nusikaltėlių egzekucijos, o nukirstos galvos būdavo čia ir paliekamos, kad kiti bijotų. Tai nuo viduramžių laikų išlikusi vaizdinga aikštė, kur renkasi prekeiviai, muzikantai, pasakotojai ir gyvačių dresiruotajai. Čia skamba įvairiausios kalbos. Pabuvojus šioje aikštėje galima puikiai įsivaizduoti jos vaidmenį viduramžiais - tai buvo centrinė miesto vieta, kurioje visi lankydavosi.
Diena Džema al-FInos aikštėje tai tikrai stulbinantis spektaklis. Anksti rytą pasirodo apelsinų sulčių pardavėjai, nuo Atlaso priekalnių atėjusios moterys pardavinėja savo pintines, klausytojus vilioja istorijų pasakotojai, praeivio dėmesį stengiasi patraukti muzikantai, šokėjos, ateities būrėjai, dantų gydytojai, šundaktariai, vaistų ir gydomųjų ištraukų pardavėjai ir po juodais skėčiais įsitaisę užsakymo laukiantys raštininkai.  Temstant palaipsniui žiebiasi lempos ir galiausiai aikštę nušviečia tūkstantis ir vienas žiburys. Šiuo žavingu metu smagu klaidžioti po aikštę, atrandant vieną už kitą nuostabesnius dalykus, pasineriant į magišką atmosferą.
Kotubijos mečetė, kuriai yra daugiau nei 800 metų - tai ne tik architektūrinis meno kūrinys, bet ir Marakešo simbolis. Tai puikus ispanų ir maurų architektūros pastatas, nudažytas ochra, klasikine miesto spalva. Mečetės minareto aukštis virš 70 m. Už mečetės prasideda Menaros sodai sukurti XII a., ir sudarantys 3 ha milžiniško dydžio baseiną, apsuptą alyvmedžių sodo. Tai romantiškiausia miesto vieta.
Prancūzų dailininko Žako Mažorelio XX a. sukurtas botanikos sodas nenustebins savo dydžiu, tačiau nustebins sukaupta retų gėlių ir medžių kolekcija. Šiame sode randasi ir Marakešo islamo meno muziejus, neįtikėtino mėlynumo vila,  kur eksponuojama asmeninė dizaineriui Yves Saint Laurentui priklausanti šiaurės Afrikos tekstilės kolekcija, keramikos dirbiniai ir Mažorelio paveikslai.
IX a. pastatyti Palais de la Bahias rūmai, buvo skirti  keturioms Didžiojo vizirio sultono Mulos al Chasano žmonoms ir 24 sugulovėms. Rūmai yra išskirtinis marokietiškos architektūros ir dekoracijų pavyzdys. Gražiausias gana paprastos sienos dekoras – gandrai gandralizdžiuose. Jų čia tiek daug, kad Marakešą drąsiai galima vadinti gandrų miestu.
Marakeše kasmet rengiami tarptautiniai filmų festivaliai. Kadangi marokiečiai nepripažįsta nei anglų, nei vokiečių kalbų, restoranų valgiaraščiai, autobusų tvarkaraščiai - viskas dviem valstybinėmis kalbomis: prancūzų ir arabų, todėl Marakeše turistui pirmiausiai reikėtų pasirūpinti  prancūzišku žodynėliu ir žemėlapiu.

Fesas(Fes) įsikūręs šalies šiaurinėje Atlaso kalnų papėdėje, tituluojamas Afrikos Atėnais, nes tai karališkas miestas, arabiškojo Maroko dvasinis centras. Anot vienos sėkmės, miestą įkūręs pranašo Mahometo įsūnio bei sekėjo Ali proproanūkis Šarifas Mula Idris bei jo dukra Fatima, su palyda keliavę per dykumą. Priėję siaurą jaukų Vad Feso upės slėnį tarp kalnų, apie 241 km nuo Gibraltaro, keliauninkai susmeigė ietis ir ėmė statytis palapines. Vėliau toje vietoje iškilęs dailus mūro sienų apsuptas miestas, tapęs Magribo karalystės širdimi. Išsiplėtęs derlingame slėnyje, apsuptas girių, kalnų bei dykumų, apgyvendintas gabių ir širdingų žmonių, Fesas greitai tapo Maroko dvasinio gyvenimo branduoliu, mokslo ir meno švyturiu visam arabų pasauliui.
Vad Feso upė dalija miestą į dvi dalis: Fes al Balijų (Fes El Bali), įkurtą 789 metais ir Fes al Džedidą (Fes El Jdid), įkurtą 1276 metais. Abi miesto dalys susitinka šiaurėje, ties kalnu, ant kurio stūkso kadaise neįveikiama tvirtovė.
859 m. Fese buvo įkurtas Al Kairuano universitetas, seniausias universitetas arabų pasaulyje. Savo grožiu stulbina 1321 m. pastatyta žaliai balta Medersa el Sahrij mečetė, kurios kiemas grįstas marmuru ir oniksu.
Kairuano mečetė – viena gražiausių pasaulyje. Į ją kelią rodo keturiolika palaimos bokštų. Maldyklos stogą remia 270 kolonų, o po juo telpa net 22 000 maldininkų, nes maldyklos plotas užima net 3 hektarus. Mečetės biblioteka yra viena didžiausių pasaulyje, čia sukaupta apie 30000 tomų prašmatniai įrištų Korano raštų. Verta aplankyti ir puošnią Idrio II, kuris 810 m. baigė miesto statybų darbus,  kapavietę(mauzoliejų) žaliu keturkampiu kūginiu stogu.
Pačiame senamiestyje gatvelės per siauros važinėtis automobiliais, tinkamos prasisprausti nebent asiliukui ar rankiniam vežimėliui, o kai kur  einant  namų sienas galima liesti net alkūnėmis. Tai pačios siauriausios pasaulyje gatvelės. Ne veltui Feso senamiestis įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Kiekvienų metų birželio pradžioje čia vyksta Tarptautinis sakralinės muzikos festivalis.

Kasablanka(Casablanca) - didžiausias Maroko miestas ir uostamiestis, bei vienas didžiausių verslo centrų Šiaurės Afrikoje. VII-VIII a. šioje vietoje buvo barberų gyvenvietė Anfa. Vietiniai savo kalba miestelį vadino „baltais namais“, kas išvertus į ispanų kalbą reiškia „casa blanca“. Iš to ir kilo miesto pavadinimas. Šis miestas yra pilnas prieštaravimų, tradicijų ir šiuolaikiškumo derinio. Šalia dangoraižių puikuojasi Hasano II mečetė, kurios minareto aukštis 200 metrų. Nors ji yra antra pagal aukštį musulmonų pasaulyje po Mekos, bet yra didžiausia šalies įžymybė. Tai prancūzų architekto Mišelio Pinsso kūrinys, nors jis pats  ne musulmonas. Virš mečetės įtaisytas surenkamas stogas, o lazerio spindulys nusitęsęs 30 km., rodo Mekos kryptį. Didžiulį susižavėjimą sukelia mečetės apdaila: freskos, mozaikos, drožiniai, paveikslai.  Hassan II mečetė yra viena iš nedaugelio, į kurią leidžiami  ir kitų tikėjimų žmonės. Šventyklos pastate įsikūręs Nacionalinis muziejus ir biblioteka. Verta pamatyti įžymiuosius Mahakma du Pacha teisingumo rūmus - tai pasaulinio masto architektūros kūrinys, kurio architektūros stiliuje pastebima maurų įtaka. Arabų šalių lygos parkas pats didžiausias parkas mieste, o visos ekskursijos mieste prasideda nuo Jungtinių Tautų aikštės, kuri yra visų pagrindinių miesto arterijų, bankų, restoranų, elegantiškų parduotuvių kryžkelėje.  Verta apsilankyti ir Kasablankos  medinoje (senamiestyje), kuris padalintas į 2 dalis: senąją ir naująją mediną, pradėtą statyti 1923 m. Turistus taip pat  žavi Sacre Coeur katedra – puikus senovės Maroko atspindys, kurioje senovėje buvo mokykla ir kultūros centras. Įspūdingai atrodo dirbtinai sukurta didžiausio Maroko Kasablankos oro uosto krantinė. Kasablanka yra labai panaši į daugelį Europos miestų. Triukšmingos gatvės, nenutrūkstamas automobilių eismas, visada skubantys žmonės, prabangūs restoranai ir parduotuvės. Miestas laikomas šiuolaikinio Maroko simboliu, nes yra labai dinamiškas, orientuotas į ateitį. Čia sukoncentruota 60% visų Maroko pramonės įmonių ir 60% bankų kapitalo.

Rabatas (Rabat) – šalies sostinė, įkurta XII a. prie antikinio miesto Salės(Sale) kaip karinis postas(arabiškai: ribat). Savo raidos apogėjų miestas pasiekė 1184-1199 m. Būtent tada šalies valdovas Yaqub al-Mansuras perkėlė sostinę iš Marakešo ir pradėjo statyti mečetę, kuri turėjo būti didžiausia tuo laiku pasaulyje, tačiau valdovui mirus mečetės statyba sustojo. Po valdovo mirties buvo prarastos didelės valdomos teritorijos, prasidėjo nuosmukis. XIII a. sostinė buvo perkelta į Fesą. Rabatas Maroko sostine vėl tapo šaliai paskelbus nepriklausomybę 1956 metais. Rabate būtina aplankyti: Kasbah Udajo tvirtovę, nebaigtą statyti Hasano bokštą ir mečetę, netoli jos esantį Mohamedo V mauzoliejų, medinoje(senamiestyje) esančius sultono rūmus ir karališką rezidenciją, antikos muziejų, Maroko meno muziejus.

Sachara – didžiausia pasaulio dykuma, užimanti beveik trečdalį Afrikos, todėl esant Maroke būtina ją aplankyti. Sachara dykuma virto ganėtinai neseniai – vos prieš 2 700 metų. Prieš šešis tūkstančius metų, maždaug tuo metu, kai susiformavo senovės Egipto civilizacija, dabartinės dykumos vietoje augo medžiai ir teliūškavo ežerai. Tačiau pamažu, po truputį kintant klimatui, vešli ir derlinga žemė virto smėlynais. Maroko rytinėje dalyje galima pasigrožėti Sachara ir pabandyti suvokti šios dykumų karalienės dydį.  Maroko Sachara nepaprastai įspūdinga, o kelionė kupranugariais, lydint klajokliams, klausant dykumos tylos, stebint saulėtekius ir saulėlydžius, gyvenant tradicinėse palapinėse  ir skaičiuojant dykumos žvaigždes palieka neįtikėtiną įspūdį. 
Maroke taip pat verta pamatyti Cascades d’Ouzoud krioklius, šalia Tanžero esančias Heraklio (Hercules) uolos, kurių forma primena Afrikos žemėlapį, Mulaj Idriso(Moulay Idriss)miestelį, kuriame palaidotas šventikas, pirmasis Maroke prdėjęs skleisti islamą, imperatoriškajį miestą Meknesą, kuris anksčiau savo prabanga prilygo Versaliui, bei garsiųjų po medžius laipiojančių ožkų.

Kiek trunka skrydis iki Agadiro?
Skrydis iki Agadiro trunka apie 4,5 valandų.

Kuriuo metų laiku geriausia skristi į Agadirą?
Agadire poilsiauti bei užsiiminėti vandens sporto šakomis galima ištisus metus. Vandens temperatūra vasarą siekia iki 30 ° C.  Geriausias atvykimo laikas yra nuo  kovo pabaigos iki birželio pabaigos, kai aplinkinės dykumos ir stepės yra pasipuošusios pavasario gėlėmis, arba rudenį, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Liepos ir rugpjūčio mėnesiais temperatūra pakyla iki  iki 40 ° C, todėl nevisiems tai yra priimtina. Planuojant atostogas būtina išsirinkti tinkamą laiką: jeigu pasirinksite atostogas ramadano metu, galite pamatyti įdomias apeigas, bei ritualus, tačiau turistiniai objektai atsidaro vėliau, o užsidaro anksčiau, dieną dauguma kavinių ir restoranų būna uždaryti ir atsidaro tik saulei nusileidus. Ramadano pradžia kiekvienais metais yra skirtinga, ji nustatoma pagal mėnulio kalendorių, tačiau būna rugsėjo- spalio mėnesiais. Būtina prisiminti ir pagrindiniu metų renginius Maroke, kurie yra patys įspūdingiausi: Tafraune vykstantis migdolų žydėjimo festivalis (vasaris), teatrų festivalis Kasablankoje (kovas), kupranugarių ir folkloro festivalis Marakeše (birželis),  gnaoua(gnawa) muzikos festivalis As Saviroje (birželis), sakralinės muzikos festivalis Fese(birželis),  ir  Makneso Fantazijos festivalis(rugsėjis), tarptautinis kino festivalis Marakeše (gruodis).

Kokia yra šalies valiuta?
Maroko piniginis vienetas yra Maroko dirhamas, kurį sudaro 100 sentimų. Pinigus išsikeisti galima oro uoste, bankuose ir vietinėse keityklose (jie priima eurus ir dolerius). Reikėtų pasirūpinkite grynaisiais pinigais, nes kortele atsiskaityti galima ne visur. Keisdami ar išgrynindami valiutą, būtinai išsaugokite valiutos keitimo čekį, nes dinarus išsikeisti į kitą valiutą galima  tik pateikus valiutos keitimo čekius. Iš Maroko negalima išsivežti daugiau nei (1000 dirhamų).

Kur ir kokius suvenyrus nusipirkti Agadire?
Parduotuvių darbo laikas nuo 9.00-12.30 val. ir nuo 16.00-19.30 val., didieji prekybos centrai veikia nuo 9.00 iki 21.00 val. Mažesnės parduotuvės griežtų darbo laiko taisyklių neturi. Suvenyrus geriausia pirkti turguje, nes čia yra didesnis jų pasirinkimas , be to  galima nusiderėti  mažesnę kainą.

Populiariausi suvenyrai iš Maroko: rankomis austi kilimai, metalo ir odos dirbiniai, medžio drožiniai, sidabro papuošalai, prieskoniai, tekstilė, tradicinės muzikos rinkiniai, argano aliejus, rečiausias pasaulyje aliejus, dar vadinamas „Baltuoju Maroko auksu“.

Koks yra laikas Maroke?
Laikas Maroke nuo Lietuvos skiriasi dviem valandom, todėl atvykus reikėtų  laikrodį atsukti dviem valandam atgal (GMT +2).

Kokiu transportu patogiausia keliauti?
Mieste pagal grafikus važinėja vietiniai autobusai, kurių bilietų kaina yra apie pusę lito. Dažniausiai į autobusus reikia įlipti pro galines duris ir ten susimokėti prie kasos.

Populiari susisiekimo priemonė – (Petit Taxi). Važiuoti taksi nėra brangu. Nedideli taksi, vežantys iki 2–3 keleivių kurorto ribose, kainuoja apie 10 MAD dieną ir 20 MAD naktį. Dėl kelionės kainos siūloma tartis prieš įsėdant į taksi.

Grand Taxi yra tarpmiestinis taksi, kuris veža keleivius tarp miestų. Visi Grand Taxi yra didžiuliai seni mersedes markės automobiliai, dažniausiai balti, kuriuose talpinami 6 žmonės be vairuotojo – du ant priekinės sėdynės ir keturi gale. Beveik 100 km kainuoja apytiksliai 20 dirhamų žmogui.Jei jums įsėdus dar nebūna surinktas pilnas ekipažas, gali tekti palaukti, kol atsiras kitų keleivių.

Geležinkelių sistema Maroke gana plačiai išsikerojusi po didelę šalies dalį. Traukiniu važiuoti yra pigiau nei autobusu. Traukiniai švarūs, prižiūrimi ir važiuoja virš 100 km per valandą greičiu. Kai kurie traukiniai yra kelių aukštų ir visiškai nauji, tokiais važiuoti vienas malonumas.

Tarpmiestiniai autobusai CTM arba Supratour yra į turistus orientuota autobusų linija, kuria vietiniai retai kada važiuoja. CTM naudoja apynaujus autobusus, kurie yra gana patogūs, prieš kiekvieną išvažiavimą ateina bilietų pardavėjas ir suskaičiuoja, ar visi turistai sulipo į autobusą.

Automobilio nuoma parai kainuoja nuo 40 eurų ir daugiau. Keliai Maroko šiaurinėje dalyje – labai puikūs, miestuose gatvės  neduobėtos, tačiau kuo toliau į pietus, tuo blogiau, kai kur net pravažiuoti yra sunku.

Kokie paplūdimiai yra Agadire?
Paplūdimys Agadire yra platus, sudaryti iš aukso spalvos smulkaus smėlio, su patogiu nusileidimu prie jūros ir tęsiasi apie 10 km. Dauguma viešbučių turi nuosavus paplūdimius, kurie yra  dalina aptverti ir iš esmės skiriasi nuo įprastų miesto paplūdimių.

Kokie yra Maroko muitinės apribojimai?
Į Maroką asmeniniam naudojimui galima įsivežti iki 200 vnt.  cigarečių arba 50 cigarų, 3 butelius vyno arba 1 butelį vyno ir 1 butelį stipraus gėrimo. Vaizdo kameroms, fotoaparatams ar sporto inventoriui įvežimui apribojimų nėra.

Kaip skambinti telefonu?
Miestuose daug telefono automatų veikiančių su kortelėmis ir monetomis. Vakare (po 23 valandų), taip pat šeštadieniais ir sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis – pokalbių tarifas yra mažesnis. Maroko Telecom kortelės parduodamos  pašte bei kitose prekybos vietose, o telefono automatų gausu ne tik gatvėse, bet ir viešbučiuose.

Mobilusis ryšys (Maroc Telecom ir Meditel) šalyje veikia pakankamai gerai.

Tarptautinis kodas skambinant į Maroką yra 00 212, tarptautinis kodas skambinant į Lietuvą: 00 370 + miesto kodas Lietuvoje arba mobiliojo ryšio operatoriaus kodas be pirmojo skaičiaus 8 + abonento telefono numeris. Prieš išvykdami į kelionę, nepamirškite aktyvuoti tarptinklinio ryšio paslaugos. Skambinant į Lietuvą galima pasinaudoti ir interneto kavinėmis, kurių Maroke yra pakankamai. Brangiuose viešbučiuose ir dideliuose miestuose veikia bevielio interneto prieigos taškai.

Ką daryti susirgus?
Vykdami į kelionę, įsigykite medicininių išlaidų draudimą. Staigios ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju kreipkitės į gydytoją arba išsikvieskite jį per viešbučio administratorių.  Medicinos paslaugos Maroke pakankamos kokybės, tačiau  užsieniečiams - visos paslaugos mokamos. Už suteiktas medicinos paslaugas būtina reikalauti šių dokumentų: gydytojo pažymos, kurioje nurodyta diagnozė, gydymo išlaidų sąskaitos, patvirtintos gydytojo parašu ir antspaudu, vaistų receptų ir vaistų apmokėjimo kvitų, kad vėliau juos pateikus draudimo kompanijai būtų galima atgauti pinigus.

Europietiškos gamybos vaistų galima įsigyti vaistinėse, kurių darbo laikas atitinka parduotuvių darbo laiką.

Lietuvos Respublikos piliečiams, vykstantiems į Maroką ne daugiau kaip 90 dienų laikotarpiui su organizuota turistų grupe ir turintiems viešbučio užsakymo dokumentą, vizų nereikia, tačiau pasas turi galioti ne trumpiau kaip 6 mėnesius, skaičiuojant nuo kelionės pabaigos dienos.
Daugiau informacijos galima sužinoti Lietuvos Respublikos užsienių reikalų ministerijos interneto svetainėje: http://www.urm.lt/

Konsulinę pagalbą Lietuvos Respublikos piliečiams Maroke teikia Lenkijos ambasada Maroke: Maroko, Rabat, 23, rue Oqbah, BP 425
Tel.: +212 537 77 17 91 Tel.: +212 537 77 11 73
Tel. budintysis: +212 672 41 99 33 Faks: +212 537 77 53 20
rabat.amb.sekretariat@msz.gov.pl
www.rabat.polemb.net